Maisto produkto skonis – ne kūrinys
Nors virtuvės šefų išradingumas beribis, ne viskas, kas yra jų kūrybos rezultatas, tampa autorių teisių apsaugos objektu. ESTT, išnagrinėjęs bylą C-310/17, pateikė vieningą išaiškinimą, jog Europos Sąjungos šalyse maisto produkto skonis negali būti laikomas kūriniu – taip naujausią ESTT sprendimą dėl autorių teisių objektų komentuoja AAA Law teisininkė Evelina Norkaitienė.
Maisto produktų gamybos įmonė Levola Hengelo BV apkaltino kitą maisto produktų gamintoją Smilde Foods BV nukopijavus jų užtepėlės su grietinėlės sūriu ir šviežiomis žolelėmis, pavadintos „Heksenkaas“, skonį. Nyderlandų apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šį ginčą kilo esminiai klausimai, ar skonis per se gali būti saugomas autorių teisėmis ir kokiomis sąlygomis?
Atsakydamas į teismo iškeltus klausimus, ESTT pateikė išaiškinimą, jog autorių teisėmis gali būti saugomi tik originalūs intelektinės veiklos kūriniai, jeigu jie išreikšti pakankamai tikslia ir objektyvia forma. Deja, kol kas nėra techninių galimybių objektyviai užfiksuoti skonį, o jo apibūdinimas, remiantis pojūčiais ir patyrimu, yra subjektyvus ir kintantis. Dėl šių priežasčių skonis negali būti laikomas „kūriniu“ autorių teisių prasme.
Net jei ateityje atsirastų techninės galimybės tiksliai ir objektyviai užfiksuoti skonines savybes, liktų neatsakytas klausimas, kada skonį autorių teisių apsaugos požiūriu būtų galima laikyti originaliu tarp tos pačios rūšies maisto produktų, šiuo atveju tarp sūrio užtepėlių.
Ir ar tikrai skonį ir kvapą turėtume prilyginti autorių teisės saugomiems literatūros, mokslo, meno kūriniams? Galbūt šiems objektams pakankamą apsaugą suteiktų prekių ženklų teisė, jei tik atsirastų techniniai sprendimai, kaip šiuos objektus tiksliai užfiksuoti ir paskelbti visuomenei?
