Vyriausybės pasitarime – naujos prastovų taisyklės
Vakar svarstytais Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimo projektais:
- didinamos subsidijos darbo užmokesčiui už prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino;
- nustatomi reikalavimai darbdaviams, kurie turi teisę gauti subsidijas;
- darbdaviai įpareigojami apie paskelbtą prastovą informuoti Valstybinę darbo inspekciją.
Šie pakeitimai įsigalios, jeigu juos kitą savaitę patvirtins Lietuvos Respublikos Seimas
Subsidijų dydžiai
Siūloma atsisakyti subsidijos dydžio susiejimo su tuo, ar įmonės veikla yra apribota dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, ar ne. Pagal naujai siūlomą reguliavimą subsidijų darbo užmokesčiui dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio, mokamo už prastovą dydžio.
Siūlomi subsidijų dydžiai – 90 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kai už prastovą mokama minimali mėnesinė alga, ir 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, jeigu darbdavys darbuotojui už prastovą mokėtų didesnę už minimalų atlyginimą didesnį darbo užmokestį. Svarbu, kad pastaruoju atvejų būtų taikomos 50 proc. didesnės, tai yra 910,5 Eur, dydžio subsidijos „lubos“.
Darbo vietų išlaikymo reikalavimai
Įstatymų projektais nustatomos papildomos sąlygos subsidijų mokėjimui. Siūloma subsidijas mokėti darbdaviams, kurie ekstremalios situacijos ir karantino metu išlaikė darbo vietas, tai yra:
- neatleido darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio eilės;
- darbuotojams nesuteikė nemokamų atostogų darbuotojo prašymu;
ir kurie šias darbo vietas priklausomai nuo gautos subsidijos dydžio įsipareigoja išlaikyti ne trumpiau kaip 3 arba 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Nauji prastovos dėl ekstremalios situacijos ir karantino skelbimo ribojimai
Daug neaiškumų ir įvairių interpretacijų kelia Darbo kodekse naujai apibrėžiamas prastovų dėl ekstremalios situacijos ir karantino skelbimo pagrindas. Priešingai nei numato dabar galiojantys teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, nesudarytų pagrindo skelbti prastovą. Projekte numatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą tik tokiu atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Negalimumas dirbti darbo nuotoliniu būdu turėtų reikšti, kad prastovos dėl ekstremalios situacijos ir karantino gali būti skelbiamos tik tiems darbuotojams, kurie dirba fizinį darbą. Toks aiškinimas verčia sunerimti, nes darbdaviai, kurie patiria neigiamą poveikį dėl COVID-19, tačiau siekdami išsaugoti darbuotojų pajamas, skelbia dalines prastovas ir dalį darbo organizuoja nuotoliniu būdu, taip pat darbdaviai, kurių sukuriamas produktas nėra materialus, eliminuojami iš pagalbos paketo. Paradoksas, kad prastovos dėl ekstremalios situacijos ir karantino negalės skelbti ir dalis darbdavių, kurie yra oficialiai pripažinti veikiančiais ypatingai paveiktuose sektoriuose.
Apie priimtus prastovų teisinio reguliavimo pakeitimus ar naujas jų iniciatyvas informuosime.
